- kriaukutas
- kriáukutas sm. (3a) Vl, Brž, kriaũkutas (1) 1. žr. kiaukutas: Perlinio kriaukuto blizgesys rš. Ginklus jie daro iš medžio, akmens ir kriaukutų rš. Sudžiūvau, vaikeli, į kriaukutą Al. 2. raukšlė, nelygumas: Bobausių kriaũkutai Vv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
